smarkingas

smarkìngas, -a adj. (1) 1. žr. smarkus 1: Pasiuntinius … nuvilko ir nutaisė …, nuo geližų bei smarkingo vilkimo ant viso kūno suronytus Ns1832,3. 2. žiaurus, nuožmus: Jau siūlo pakajų ans klastings, žudyt ir degint keta smarkings RD194.

smarkìngai adv.: Žodis šis žavys mane kartunt smarkingai brš.